- durniuoti
- ×durniúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. būti kvailam, netekti proto, kvailioti: Nuo jo (tokio augalo) durniúoja Dglš. ^ Žėdnas durnius kiteip durniúoja Ds. 2. nerimtai elgtis, išdarinėti kvailystes, triukšmauti: Mes geriam, durniúojam Ut. Ko čia dabar durniúoji? Ukm. 3. refl. durniumi vadinti, kvailinti: Nesidurniuok per daug – ir pats ne kitoniškas Rm. \ durniuoti; išdurniuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.